SPĮDÓMAR FYRR OG NŚ

Hefuršu einhvern tķma heyrt spįdóma varšandi heimsendi? Jį og hamfarir eša eldgos? Slķkir spįdómar eru, og hafa alltaf veriš ķ gangi. Mig langar til aš fara meš žig ašeins aftur ķ tķmann žar sem viš getum skošaš hvaš fólk 'var aš spį' ķ gamla daga og ekki sķst žegar žaš višhafši svokallaša himnaspį:

Landfarsóttir ótta og skelfingar hafa dreift sér mešal žjóša nokkrum sinnum vegna vęntanlegs heimsendis. Einn slķkur atburšur er sérstakur sem geršist mešal kristinna manna į mišri 10. öld. Nokkrir ofstękistrśarmenn komu fram į sjónarsvišiš ķ Frakklandi, Žżskalandi og Ķtalķu į žessum tķma og bošušu aš 1000 įra spįdómurinn ķ Opinberunarbók Biblķunnar vęri aš fara aš rętast og aš Sonur Gušs myndi birtast į skżi og dęma žį réttlįtu og žį ranglįtu og/eša žį gušlegu og ógušlegu. Žaš viršist sem aš hin kristna kirkja hafi reynt aš draga śr trś į žessari tįlsżn, en samt sem įšur dreifšist žessi spįdómur mešal fólksins.

Hinn hinsti dómur įtti aš fara fram ķ Jerśsalem. Įriš 999 fór fjöldi fólks til Jerśsalem til aš bķša eftir gušssyninum og var fjöldi žessara pķlagrķma svo mikill aš žetta lķktist fjölmennum her. Flestir seldu eigu sķnar įšur en žeir yfirgįfu Evrópu og lifšu į afrakstri eignanna ķ hinu Helga Landi. Alls konar byggingar ķ Evrópu voru aš hruni komnar. Tališ var tilgangslaust aš halda žeim viš, žar sem heimsendir var hvort eš er svo nįlęgur. Margar göfugar byggingar voru hreinlega rifnar nišur. Jafnvel kirkjur, sem yfirleitt hafši veriš haldiš vel viš, voru snišgangnar varšandi višhald. Riddarar, borgarbśar og žręlar feršušust austur į bóginn saman ķ hópum įsamt eiginkonum og börnum, sungu sįlma į leišinni, og horfšu óttaslegin til himins žar sem žau bjuggust viš aš hann myndi opnast į hverri stundu til aš Sonur Gušs gęti stigiš nišur ķ allri sinni dżrš.

Įriš 1000 jókst tala pķlagrķmanna. Flestir lifšu ķ ótta og skelfingu eins og aš einhver plįga hefši skolliš į. Hvert einasta nįttśrulega fyrirbrigši skapaši sterk višbrögš žeirra. Öflugur stormur varš til žess aš žau féllu į kné ķ mišri göngunni. Įlitiš var aš stormurinn vęri rödd Gušs aš tilkynna dómsdaginn. Margir bjuggust viš aš jöršin opnašist til aš hinir lįtnu gętu risiš upp viš hljóšiš ķ storminum. Öll teikn sem birtust į himni yfir Jersśsalem gerši žaš aš verkum aš hinir kristnu flykktust śt į götur og torg grįtandi žar sem žeir bįšust fyrir. Pķlagrķmarnir sem voru ennžį į göngu sinni til borgarinnar helgu lifšu ķ skelfingu. Fanatķskir prédikarar višhéldu óttanum ķ fólkinu. Sérhvert stjörnuhrap leiddi af sér einhverja seremónķu og var įlitiš fyrirboši dómsdagsins.

Halastjörnur hafa oft gefiš tilefni til aš spį fyrir um heimsendi. Hluti af žessari trś lifir góšu lķfi ķ dag, en halastjarnan er ekki lengur įlitin boša heimsendi, heldur sem tįkn um eyšileggingu.

Heimild: Extraordinary Popular Delusions and The Madness of Crowds.
Höf. Charles Mackay. Wordsworth Editions, 1995.

TIL BAKA